KONKURSUI PATEIKT DARBAI

Projekto aprašymas

Projektuojamas mišrios paskirties kompleksas Gervėčių g. 4, Vilniuje, greta Rasų kolonijos. Projekto sprendiniai formuoja darnią jungtį tarp esamos urbanistinės struktūros ir naujos gyvenamosios aplinkos. Komplekso architektūra remiasi vietos urbanistiniu charakteriu, esamu užstatymo masteliu, gatvių struktūra ir viešųjų bei privačių erdvių sistema.

Urbanistinę kompoziciją sudaro palei Drujos gatvę formuojamas užstatymo perimetras ir palei Gervėčių bei Mielagėnų gatves tęsiama Rasų kolonijai būdinga užstatymo struktūra. Pastatai palei pagrindines gatves komponuojami iš skirtingo aukščio ir tūrio korpusų. Tokiu būdu kuriama aiški gatvės išklotinė ir išlaikomas aplinkai būdingas mastelis.
Architektūrinė išraiška interpretuoja Rasų kolonijos struktūrinius principus, proporcijas, medžiagiškumą ir mastelį. Fasadams numatoma santūri bei ilgaamžė medžiagų paletė:
klinkerio mūras, tinkas, betono plokštės, perforuotas metalas, stiklas, cinko skarda ir bronzos atspalvio metalo detalės.

Komplekse numatomos gyvenamoji, administracinė ir komercinė paskirtys. Komercinės patalpos projektuojamos pirmuosiuose aukštuose ir prie gatvės, o gyvenamosios erdvės
išdėstomos sukuriant privačią kiemo erdvę. Teritorijoje formuojamos viešosios pėsčiųjų jungtys, privatus vidinis kiemas gyventojams, želdynai ir universalaus dizaino principais pagrįsta aplinka.

Projekto aprašymas

Projektuojamas kompleksas yra Rasų kolonijoje, pereinamojoje miesto dalyje, kur Senamiesčio struktūra susitinka su intensyvia transporto infrastruktūra ir smulkesniu Rasų kolonijos užstatymu. Sklypą iš šiaurės riboja judri Drujos gatvė, veikianti kaip reikšmingas miesto struktūros barjeras, o iš pietų – jauki Gervėčių gatvė, suvokiama kaip lokali kvartalo viešoji erdvė. Projektu siekiama ne izoliuoto objekto, o natūralios miesto audinio tąsos, kuri stiprintų ryšį tarp Rasų kolonijos, Senamiesčio ir aplinkinės miesto struktūros.
Urbanistinė komplekso idėja remiasi Rasų kolonijai būdinga kvartaline sandara, tačiau jos nekopijuoja. Istorinis morfotipas interpretuojamas šiuolaikiškai, išlaikant žmogui artimą mastelį, aiškų santykį su gatve, želdynais ir viešosiomis erdvėmis. Projektuojama programa skaidoma į tris tarpusavyje susijusius tūrius, kurie formuoja aiškų Gervėčių gatvės užstatymo perimetrą. Tokiu būdu formuojama pereinamoji struktūra tarp intensyvios Drujos gatvės ir ramesnės Rasų kolonijos aplinkos.
Komplekse derinamos administracinė, gyvenamoji ir komercinė funkcijos. Pirmieji visų korpusų aukštai skiriami komercinei veiklai, taip aktyvinant Gervėčių gatvę ir viešąją erdvę. Lanksčiai planuojamos patalpos gali būti transformuojamos pagal skirtingus naudotojų poreikius. Gyvenamoji funkcija organizuojama viename iš pagrindinių tūrių, numatant skirtingo dydžio būstus ir galimybę dalį jų formuoti per du aukštus. Vidinis kiemas skirtas gyventojų poilsiui, rekreacijai ir vaikų žaidimui, o terasos, balkonai bei želdynai stiprina ryšį tarp gyvenamosios aplinkos ir gamtos.
Architektūrinė išraiška grindžiama kontekstualios šiuolaikinės architektūros principais. Kompleksui būdingas skaidymas į mažesnius tūrius, šlaitinių ir laužytų stogų kompozicija bei šilta, aplinkai artima medžiagų paletė. Pagrindine fasadų medžiaga pasirenkamas plytų mūras, tonuoto betono elementai. Vertikalūs fasadų akcentai, langų angos, įgilinimai, balkonai ir terasos suteikia pastatams ritmą bei mastelį. Gatviniai fasadai yra aktyvesni, o vidiniai orientuoti į želdynus ir ramesnę gyvenamąją aplinką.
Svarbi projekto dalis – judėjimo struktūra. Pėsčiųjų judėjimas tampa pagrindiniu teritorijos naudojimo principu, o ryšiai su Gervėčių gatve ir aplinkiniais takais užtikrina patogų komplekso pasiekiamumą. Automobilių parkavimas perkeltas į požeminius aukštus, todėl antžeminė teritorija skiriama žmonėms, viešosioms erdvėms ir želdynams. Dviračių bei mikromobilumo infrastruktūra integruojama į bendrą struktūrą, numatant saugias laikymo vietas ir patogius ryšius su požemine dalimi. Taip sukuriama vientisa, žmogui orientuota aplinka, kurioje architektūra, viešosios erdvės, želdynai ir kasdieniai judėjimo srautai veikia kaip viena miesto struktūra.

Projekto aprašymas

Planuojama teritorija turi daug istorinių sluoksnių ir randų, bet kas ji šiandien?
Ar turime atsisakyti Drujos gatvės ir atkurti XIX a. parką? Ar reflektuoti į Juozapo Montvilos „Rasų kolonijos“ britiško miesto namų tūrius ir baigti formuoti kvartalo ribas? O gal reaguoti į kitapus gatvės esantį stambų užstatymo mastelį? „Būti ar nebūti“ išreiškia vidinę dilemą, abejonę tarp susiliejimo ir kontrasto, apie prasmę ir vertę, to kas jau buvo ar yra ir prasmę bei vertę, to kas dar tik bus.
Idėja – planuojamais tūriais formuoti šiaurės vakarų „Montvilos trikampio“ pabaigą. Tūriai kartu veikia kaip apsauga nuo intensyvaus Drujos gatvės triukšmo ir eismo, kuris aiškiai disonuoja su ramiu miesto sodo gyvenimu. Tačiau šioje jautrioje istorinėje aplinkoje svarbu ne tik užbaigti kvartalo ribą, bet ir sumažinti naujo užstatymo vizualinį poveikį. Todėl architektūrinė tūrių išraiška tampa šio urbanistinio santykio tąsa – tūriai skaidomi ir sąmoningai tirpinami, taip siekiant ne dominuoti, o subtiliai įsilieti į esamą kontekstą.
„Rasų kolonijos“ kvartalas išgyvena daug transformacijų. Refleksija į kurį nors vieną šios teritorijos istorinį laikotarpį būtų neteisingas kelias. Todėl Mūsų tirpstantys tūriai simbolizuoja nuolatinį šios teritorijos kismą, nepriklausomumą ir susiformavusius istorinius sluoksnius. Atsižvelgiant į Britišką „Rasų kolonijos“ mastelį, projektuojami tūriai skaidomi. Netvarkingai laužyti stogai reflektuoja į chaotišką priemiesčio užstatymą, kuris būdingas teritorijai piečiau geležinkelio ir į rytus nuo Sukilėlių gatvės. Reaguoti į visus teritorijoje susiformavusius istorinius kontekstus reiškia pripažinti, kad ši teritorija nėra uždaras istorinis rezervatas. Priešingai – tai nuolat besikeičianti miesto dalis, kurioje skirtingi sluoksniai susiduria, persidengia ir toliau kuria naują tapatybę. Čia vyksta nuolatinis KISMAS.

Projekto aprašymas

Komplekso urbanistinė idėja – sukurti šiuolaikišką, vientiso architektūrinio stiliaus ir masteliu prie aplinkinio užstatymo derantį pastatų kompleksą, suformuojantį šiai dienai trūkstamą senamiesčio ir Rasų kolonijos jungtį. Perimetrinio blokuoto užstatymo pastatai ir strategiškai parinktos vizualinės jungtys leidžia kompleksui darniai įsilieti į istorinį Rasų kolonijos urbanistinį kontekstą.
Vizualinės ir fizinės jungtys planuojamos istorinės Mielagėnų g. trasos vietoje, sklypo ribose, ir nukirsto ąžuolo augavietėje. Šiose vietose užstatytą perimetrą pertraukia visuomenei atviri priklausomieji želdynai, skverai. Toks skaidymas kuria darnų naujų tūrių santykį su nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, istorine Vilniaus dalimi, Rasų kolonija.
Pailga sklypo forma panaudojama kontekstualiam Y raidės formos planui ir dviejų–trijų aukštų karnizui, kurį tūriniai stoglangiai paįvairina Drujos ir Gervėčių g. pusėse. Kaip Rasų kolonijos kvartale, sankirtose projektuojamas šoninis dvišlaičio tūrio fasadas, kurio pirmi aukštai pritaikomi komercijai, su viešais įėjimais iš Drujos, Rasų ir Gervėčių g.
Šiaurinė sklypo dalis ribojasi su intensyvaus eismo ir triukšminga Drujos g. todėl palei ją numatyta komercija ir administracija. Platesnėje sklypo dalyje, už atkuriamo Mielagėnų g. trasos skvero, palei ramią Gervėčių g. projektuojamas daugiabutis pastatas. Nuo Drujos g. triukšmo gyventojų kiemą saugo erdvių suplanavimas, kuris kartu vizualiai sujungia butus su miesto panoramomis Filaretų kalvos kryptimi.
Papildant esamą Rasų kolonijos kvartalą, diegiami perimetriniam užstatymui būdingi principai. Pastatais, želdiniais ir gerbūvio elementais viešos erdvės atskiriamos nuo privačių daugiabučio korpuso (C) kiemo erdvių. Korpusai A, B ir C statomi pagal gatvių erdvę formuojančias užstatymo linijas, o į gatvę išsikišantys erkeriai, balkonai ir stogeliai kuria gyvas ir dinamiškas perspektyvas. Daugiabučio kiemas formuojamas fiziniais barjerais su atskirais patekimais.

Projekto aprašymas

Projektas „Rasoti“ plėtojamas savitoje Vilniaus vietoje – Rasų kolonijoje, kurios urbanistinis charakteris susiformavo remiantis miesto-sodo idėja. Gausūs želdiniai, istorinės gatvių trasos, žmogaus mastelio užstatymas ir skirtingi gyvenamųjų namų tipai tampa pagrindu naujo mišrios paskirties komplekso sprendiniams. Pagrindinė projekto idėja – pratęsti šį charakterį, papildant esamą miesto audinį ir kuriant nuoseklią gatvių, viešųjų erdvių bei ramesnių gyvenamųjų kiemų seką.
Kompoziciją sudaro trys savito charakterio korpusai, kurių architektūroje šiuolaikiškai interpretuojami Rasų kolonijai būdingi sodybinio, perimetrinio ir miesto vilų užstatymo principai. Skirtinga tūrių raiška leidžia kompleksui reaguoti į nevienalytę aplinką, o bendri architektūriniai sprendiniai sujungia pastatus į vientisą ansamblį.
Pirmasis korpusas Drujos, Rasų ir Gervėčių gatvių sankirtoje formuojamas kaip urbanistinis akcentas, žymintis komplekso pradžią. Šalia jo, nukirsto ąžuolo vietoje, numatoma viešoji erdvė su medžio atminimą įprasminančiu fontanu. Antrasis korpusas formuoja Gervėčių ir Drujos gatvių perimetrą. Mielagėnų gatvės vizualiniame tęsinyje atsiveria viešoji erdvė su meniniais akcentais ir vaikų žaidimų aikštelėmis. Trečiasis korpusas projektuojamas buvusio užstatymo Gervėčių gatvėje vietoje, apibrėžiant gretimą viešąją erdvę ir Drujos gatvės išklotinę. Jo konfigūracija leidžia suformuoti ramesnį vidinį kiemą gyventojams ir greta numatyti bendruomenės susitikimams skirtą paviljoną.
Architektūrinė komplekso išraiška grindžiama vietos mastelio, proporcijų ir užstatymo ritmo interpretacija. Ypatingas dėmesys skiriamas siluetui, horizontalių ir vertikalių elementų santykiui bei pastatų matomumui iš svarbių miesto perspektyvų. Tūrių kompozicija derinama su aplinkiniu kraštovaizdžiu, atsižvelgiant į istorinės miesto dalies ir Rasų priemiesčio vizualinius ryšius bei kultūros paveldo vertes.
Funkcinė programa stiprina gatvių ir viešųjų erdvių gyvybingumą. A ir B korpusuose numatomos administracinės patalpos, o jų pirmuosiuose aukštuose – komercinės funkcijos. C korpusas skirtas gyvenamajai paskirčiai, pirmąjį aukštą papildant kavinėmis, restoranais, specializuotomis parduotuvėmis ir paslaugų patalpomis. Į gatves ir viešąsias erdves orientuoti įėjimai bei aktyvūs pirmieji aukštai sudaro sąlygas kasdieniam judėjimui, susitikimams ir vietos verslų veiklai.
Komplekse kuriama aiški viešųjų ir privačių erdvių seka: nuo aktyvių gatvių ir komercinių pirmųjų aukštų pereinama prie bendruomeninių erdvių, želdynų ir ramesnio gyvenamojo kiemo. Taip „Rasoti“ pratęsia Rasų kolonijos miesto-sodo idėją šiuolaikinėmis priemonėmis, derindamas darbą, paslaugas ir gyvenimą su žmogaus mastelio aplinka.